viengalinis

viengalìnis, -ė adj. (2) žr. 2 viengalis: 1. KŽ, Vl, Čk Viengalìnis grobas KI281. Akląją žarną vadina i viengalinè žarna Rs. Viengalìnė taukinė Slv. Užsidegė viengalìnė žarna Sdr. Viengalìnė[je] žarno[je] pussaujis ekmeniukų buvo Jrb. Tą viengalinę i prikimšau mėsos, kokia bus dešra, matysiu Jrb. Į viengalìnę sudedi mėsą, ir išeina skilandis Škt. 2. Abigaliniai švarūs gyvenami (= gyvenamieji) namai visur stengiasi užimt vietą viengalinių namų Vrp1892,122. 3. turintis vieną galūnę: Būdvardžiai viengaliniai S.Dauk.